Vieši klausimai rajono valdžiai
Jonavoje yra 45 daugiabučių bendrijos. Kaip pavyzdinės minimos trys, gal penkios... Dauguma bendrijų gyventojų užsilikusių nuo tų laikų, kai statėsi kooperatiniai namai ir susikūrė bendrijos. Kartais butą nusiperka ar išsinuomoja jaunos šeimos arba pensininkai, kuriuos vaikai atsiveža iš ištuštėjusių kaimų. Dirbančiųjų mažuma. Yra ir užrakintų – negyvenamų butų. Kai toks kontingentas, jeigu individualiai nebendraujama, tai ta bendrija visai nerūpi: galvojama, kad turi būti kažkoks viršininkas, kuris ir visai „neblogas“...
Dėl tokių ir kitokių priežasčių atsiranda vadukų, kurie susikuria pusetatinius ar kitokius mini versliukus ir viską sprendžia patys už namo savininkus: nepatvirtina darbo planų, sutarčių, neteikia ataskaitų, neorganizuoja balsavimų, neaiškina bendrijos įstatų ir taip toliau. Išdrįsta savavališkai objektų priežiūrą patikėti kitoms įmonėms, o pinigus renkasi, kaip už jų pačių „atliekamas pareigas“. Jei sudaromi valdymo organai – Valdybos, tai jos nariai neturi įgaliojimų, nedalyvauja bendrijos veikloje...
Iš žiniasklaidos žinoma, kad yra ir kitokių pavyzdžių: vienas Vilniaus mikrorajonas nutarė eksperimentine tvarka visus daugiabučius padaryti bendrijomis ir skatinti gyventojus tvarkytis patiems. Klaipėdos savivaldybė kai 2016-ais metais Seimas patvirtino bendrijų kontrolės įstatymą, pradėjo kas dveji metai tikrinti bendrijas ne tik ūkiniu požiūriu, bet ir įstatyminiu – ar nepažeidžiami bendrijos įstatai... Rašė protokolus, skyrė baudas, išgyvendino pažeidimus, dabar remia, skatina, organizuoja konkursus... Bet tai tik vienetiniai pavyzdžiai. O visoje Lietuvoje tose daugiabučių bendrijose daug netvarkos. Tai rodo faktai: Seimo kontrolierių įstaiga dėl bendrijų valdymo organų administracinių pažeidimų vien per 2014–2016 m. gavo 55 skundus. O 2017 m. pradžioje – 19. Tarp jų ir iš Jonavos. 2016 m. įstatymas užsigulėjo Aplinkos ministerijos stalčiuose ir įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Straipsnis 20 – „Bendrijos veiklos priežiūra ir kontrolė“ skamba taip: „Savivaldybių institucijos teikia teisinę, organizacinę ir ūkinę pagalbą..., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui“.
Administraciniai nusižengimai, bendrijų įstatymų nevykdymas, savavališka veikla – nusikaltimas... Ar savivaldybės priežiūroje esančios kitos įmonės gali šitaip elgtis? Įstatymų vykdymas – teisininkų prerogatyva. Buvo atvejis, kai kreiptasi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėją Justą Budriūną dėl bendrijos pirmininko administracinių pažeidimų. Į tai nereagavo, su rašytiniais įrodymais nesusipažino, varinėjo senę per kabinetus ir ne tik..., ir t. t. – „nerašysiu aš to protokolo!” O iš tos senės trijų vaikų, žentų ir anūkų net dešimt žmonių dirba Jonavoje ir Kaune! Iš jų mokesčių – jiems atlyginimai. Taip pareigūnas tarnauja žmonėms? Gal pavyzdį rodo, kaip reikia „dirbti“? – „pavaryk ir nereikės daryti!“
Nuo įsigaliojusio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo papildymo, kai bendrijų pirmininkų administracinių pažeidimų kontrolė vykdoma kas dveji metai, vieneri metai jau praėjo.
Todėl ir klausiame:
- kaip vykdoma planinė kontrolė, kiek bendrijų jau patikrinta? Kokie rezultatai?
- ir neplaninė? Kai dėl administracinių pažeidimų gautas signalas ar net skundas arba ir nieko negauta?
- kaip reaguojama, kai, sąmoningai slepiant administracinius pažeidimus, pateikiami suklastoti dokumentai?
- kaip savivaldybėje nagrinėjamos ir svarstomos tokios bylos? Ar būta tokių nusiskundimų ir tokių atvejų?
Feliksa Žentelienė