Štai nuotraukoje šaunuoliai savivaldybės įmonių direktoriai, kurie sugebėjo „išvažiuoti“ į seminarą, o už tuos pinigus pataikė... į balių. Ir ne vieni. Su savo poniom. Šaunuoliai. Moka gyventi.
Jeigu kas paklaustų, ar mes mėgstame keliauti? Ar mes mėgstame susirinkti ir kolektyviai atšvęsti šventes? Turbūt retas pasakytų, kad smagiau jam sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Pastaruoju metu visas pasaulis eina, važiuoja, skrenda pagal savo sugebėjimus ir, svarbiausia, pagal savo ir šeimos finansinius išteklius. Lietuviai pastaruoju metu taip pat neatsilieka. Visur jų pilna. Ir šventes švenčia ne tik namuose, bet ir įvairiose šalyse. Sugeba net vestuves atšokti egzotinėse šalyse. Tūlas paklaus, ar čia blogai? Ne. Mano manymu, šaunu. Tik šaunu, kai tos visos linksmybės už savus uždirbtus pinigus.
O mūsų elitas mano kitaip. Tik durni leidžia savus pinigus, o jie – biudžeto arba valstybės institucijų, įmonių, tai yra, mūsų visų pinigėlius. Neatsilieka ir, konkrečiai, mūsų savivaldybės elitas. Pirmiau tiesiogiai išrinktas meras Mindaugas Sinkevičius retas svečias buvo Jonavoje. Maršrutai nusidriekė nuo Briuselio iki Kinijos. O ką parvežė jonaviečiams? Mūsų išrinktieji, kurių ir pavardes seniai užmiršome, tarybos nariai, savivaldybės klerkai, savivaldybės įmonių direktoriai nenuilstamai „dalinasi patirtimi“ taip pat pradedant Kinija ir baigiant kitomis egzotiškomis ir ne visai egzotiškomis šalimis. Svarbu – važiuot. O ką parveža mums, gerbiami jonaviečiai? Už mūsų pinigus. Baronkos skylę. JAV tokie keliautojai už biudžeto pinigus seniai būtų išvaryti iš darbo.
Moka Jonavos elitas ir linksmintis. Artinasi šv. Kalėdos, Naujieji metai. Meras rengia padėkos vakarus, kitus pasilinksminimus. Gal, naivuoliai, galvojate už savo pinigus? Už mūsų visų.
Linksmintis netgi būtina už visų pinigus. Štai nuotraukoje šaunuoliai savivaldybės įmonių direktoriai, kurie sugebėjo „išvažiuoti“ į seminarą, o už tuos pinigus pataikė... į balių. Ir ne vieni. Su savo poniom. Šaunuoliai. Moka gyventi.
O mums, netikrų dievų garbintojams, papildomi mokesčiai. Tuo, matyt, likimas ir išskyrė. Jiems mes mokame ne tik solidžius atlyginimus (palyginti su Jonavos vidurkiu), bet ir apmokame keliones, šventes, nuperkame prašmatnius limuzinus, prabangiai suremontuojame kabinetus, nuperkame baldus, galbūt pastatome ir namus. O pamatę ant scenos – dar ir paplojame.
Kiekvienam – sava laimė.
Edmundas Gedvila