iš Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio atsakymo į mano laišką
NUOMONĖ
Feliksa Žentrelienė
Kas bebūtų: prezidentas, ministras ar žemesnio rango valdininkas, tarnautojas ar pareigūnas, kiekvieną žmogų turi priimti su pagarba – išklausyti, patarti, padėti. Deja, šiais laikais atsiranda „gudročių“ – pareigos dėl „pareigų“ arba dar geriau: „Pavaryk ir nereikės dirbti!!!“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai atliko tyrimą, kuris parodė, kiek Lietuvos savivaldybių administracijų darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais. Pasirodo, kas penktas savivaldybėje – giminaitis. Pagal STT, Jonavos rajono savivaldybės administracijoje dirba 21 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų.
Ne be reikalo jau keleri metai sklando kalbos, girdi, nors ir geras specialistas būtų, jei ne socialdemokratas, tai ir nereikalingas.
Atgimimo laikotarpiu, 1989-ųjų surašymo duomenimis, rajone gyveno beveik 55 tūkstančiai gyventojų, 2018-ųjų metų duomenimis – vos per 42 tūkstančius. Prezidento gatvės daugiabučiuose dauguma gyventojų – senjorai, yra butų užrakintų, negyvenamų. Jaunimo ir vaikų beveik nėra – vienetai. Kas po dešimties metų beužpildys tuos butus?
Pagal savo amžių galiu lyginti, kaip buvo ir kaip yra. Su penkiasdešimties metų pedagoginio darbo stažu, iš kurių per trisdešimt – vadybinės pareigos. Kai turėjau mažesnį darbo krūvį, buvau kažkurios kadencijos, tada vadinamos „Deputatų tarybos“ – rajono švietimo-kultūros komisijos pirmininkė. Hobis – bendravimas su spauda. Tad teko bendrauti su daugybe viršininkų: keitėsi švietimo skyriaus vedėjai, rajono komiteto pirmininkai, „aukščiausiosios valdžios“, sekretoriai ir kt. Rajono laikraščio pavadinimai ir redaktoriai... Gal tai jaunystės nostalgija? Bet tikrai niekas nevaizdavo kažkokį „visagalį viršininką“: visi puldavo padėti, atkreipti dėmesį į kiekvieną pastabą, prašymą, tik skatindavo: „Daryk, daryk!“ Visur gaudavau paramą, pagalbą, reikalo supratimą, geranoriškumą. Vis dar negaliu atitrūkti nuo veiklos, bet visur atsimušu kaip į sieną. Nepakenčiu neteisybių.
Dabar yra kitaip: paprastam žmogeliui atrodo, kad valdžia bijanti žmonių, sunkiai prieinama, nes reikia žinoti, kur ir kokį mygtuką paspausti, kad „viršininkas“ tave įsileistų, kaip užsiregistruoti, juk neįeisi bet kur ir bet kada. Į kokį langelį raštą paduoti, dar, neduok Dieve, terminą pražiopsosi: turėsi viską iš naujo daryti. Jaučiama nepagarba žmogui pagal amžių, išvaizdą, valdininko nuotaiką, ne iš vieno tai girdžiu. Buvusi pedagogė R. Zabarauskienė sakė tetulei padėjo dokumentus tvarkyti ir buvo nustebinta: „Jokio mandagumo, kad senutę pasodintų, paprašytų palaukti, pokalbis nenuoširdus, grubokas...“. Ir aš pati tai patyriau. Pasakė, kad pasitikslinčiau, kada baigiasi mano rašto galiojimo laikas. Įėjau nuo durų į pirmąjį langelį. Savivaldybės darbuotoja kažką krapšto, į kompiuterį pasižiūri, į mane akių nepakelia. Nedrąsiai sakau: „Atsiprašau, norėčiau sužinoti...“ Lukteliu ir antrąkart klausiu to paties. Pagaliau, pasimuisto lyg susinervinusi dėl manęs ir piktokai: „Tai ką aš čia su visom?“ Ką reiškia „su visom“? Gal senių neaptarnauja? O aš pedagogiškai: „O kaip jūs su žmonėmis bendraujat? Viso gero.“ Ir išėjau. Gal susimąstė, gal kas pasakė... Po dviejų valandų paskambino į namus, neatsiprašė, į klausimą atsakė. Koridoriuje, sutikusi merą, pasakiau, kaip buvo.
Daugiabučių bendrijų „kontrolė“
Jonavoje 45 bendrijos. Iki 2016-ųjų iš visos Lietuvos Seimo kontrolierius gaudavo apie 50 skundų. 2016 m. rugsėjo mėnesį Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio mėn. 1 d. Pagaliau įstatymu įtvirtinta: „savivaldybės prižiūri ir kontroliuoja daugiabučių bendrijas, rašo protokolus, skiria baudas, nagrinėja bylas, ruošia medžiagą teismui“.
Dar 2016-aisiais kitos savivaldybės, – pasišneku su giminėmis ir draugais, – ėmėsi įvesti tvarką: organizavo seminarus, sudarė kontrolės grafikus tikrinti kas dveji metai, ar dirbama teisingai pagal savininkų išnagrinėtus ir patvirtintus įstatus. Skatinama kurti bendrijas, kad gyventojai tvarkytųsi patys, organizuodami konkursus, savivaldybės remia kaip nevyriausybines organizacijas ir kt.
2016-ųjų kovą pateikiame savivaldybei prašymą dėl kontrolės su segtuvu įrodymų apie „Prezidento 19A“ bendrijos ir valdybos pirmininko administracinius pažeidimus. Tuometinė Turto skyriaus vedėja į juos net nepažvelgė, nevertino, bet per tris „kūrybinius“ pateikimus, kuriuos aš gaudavau, keturis mėnesius mokė dirbti, nes 10 metų, t. y. nuo 2006-ųjų vasaros – visiška stagnacija: nieko nenuveikė ir neturėjo ką parodyti... Ištobulinusi įstatus, įteikė 12 klausimų darbotvarkę, kad pirmininkas padarytų viską teisingai pagal įstatymus; organizuotų visuotinį susirinkimą, kuriame savininkai išrinktų valdymo organus, patvirtintų įstatus, darbo sutartis, planus, užmokesčių tarifus ir kt.
Nieko neorganizavo, neparuošė – padarė, kaip visada: pats save „įsigaliojo“ už „aukščiausio valdžios organo“ – visuotino susirinkimo pirmininką, balsavimo komisijos nepasiūlė, pusę klausimų nepateikė svarstyti, praleido, pats balsus skaičiavo, nebuvo jokių svarstymų. Bandėme reikalauti tikro susirinkimo, nekreipė dėmesio, pasitraukėme, nebalsavome. Pats surašė protokolą, pasirašė, pateikė savivaldybei ir „atsiskaitė“.
Pagal įstatus protokolas per penkias dienas paskelbiamas viešai savininkų žiniai. Nepadarė, slėpė, išsireikalavome tik po dviejų mėnesių rašytiniais prašymais ir registruotais laiškais. Su tuo suklastotu protokolu kreipiausi visur: į merą, administracijos direktorių, Teisės skyrių, Turto skyrių. Niekas net nepažvelgė: o juk tai medžiaga kontrolei?
Ir taip visur: ikiteisminiame tyrime, prokuratūroje, savivaldybėje. Išsikviečia bendrijos pirmininką, šis prifantazuoja, primeluoja, kad, girdi, pasirašęs ne jis, o E. B. (nors pasirašęs pats, mat žino, kad jis pavaldus visuotiniam susirinkimui ir negali tvirtinti savininkų sprendimų), kad, neva, iš savininkų nebūta jokių skundų, kad yra visuotinio susirinkimo pirmininkas. O tie tikrintojai net neatsiverčia ir nepažiūri, kas pasirašęs. Surašo galimai melagystes ir paleidžia...
Labiausiai įstrigo atvejis, kai pokalbyje pas merą, Teisės skyriaus vedėjas J. Budriūnas rodė, kaip susiduria rankų pirštai – neva, mano „ginčai“. Gal neskiria įstatymų nuo ginčų? Juk aš reikalauju teisingumo – įstatymų vykdymo. Tai supratau kaip patyčias, kokia esu „konfliktiška“ ir tik, neva, „ginčus“ užvedu. Dar ir pažeminimą suorganizavo: sukvietė visus „aukščiausius“, o man nepaskambino, kad ateičiau, ir informavo: „Va neatėjo, nežino, ko nori...“ Kai papasakojau jo buvusiai auklėtojai, tai labai stebėjosi, kad jis Teisės skyriui vadovauja, nes dėl jo auklėjimo turėjo problemų.
Per dvejus metus prirašyta pluoštai popierių, susirašinėjant su Seimo kontrolieriumi ir savivaldybe – ir jokio rezultato. Viskas kaip buvę. Atseit, nubaudėm. Kokia ta bauda? Ką bendrijos pirmininkas darė ne taip, savininkai turi žinoti. Jis tik juokiasi: „Įspėjo..“. Ir rajono laikraštis rašė, kad įspėtas, o man atsiuntė raštą, kad nubaustas. Gal klystu, bet pagal Seimo kontrolierių bausti turėjo savivaldybės administracinė komisija, o ne Viešosios tvarkos skyrius.
Savivaldybės kontrolė, bent šiuo atveju, neefektyvi, paviršutiniška, nekonkreti, nereikalauta pagrįstų įrodymų. Rašiau ir prašiau pareikalauti, kad pateiktų per 12 savo „darbo“ metų nors vieną darbo sutartį, patvirtintą visuotinio susirinkimo pirmininko ar jo įgalioto asmens, pagal sutarties vykdymą – darbo ataskaitą. Nors vieną nuolat veikiančios balsavimo komisijos protokolą, pasirašytą jos pirmininko, ir kt. To neturi, o meluoja, kad, neva, yra. Neorganizuoja objektų priežiūros. Jas vykdo „Jonavos paslaugos“ ir „Jonavos šilumos tinklai“.
Tokių „bendrijų“ Jonavoje ne viena šita. Gal prieš metus informavau savivaldybės specialistą, kad skundžiasi žmonės iš bendrijos Lietavos g. 49. Gavo signalą. Ar vykdė kontrolę? Ne. Šios bendrijos narė Danutė Lukoševičienė šiomis dienomis paskambino: „Ką daryt? Jaučiame didelę neteisybę: nieko nedirba, susirinkimai nevyksta, nieko nežinome, kada ką nusprendė, mokesčius susirenka ir tiek.“
Taigi, įstatymai yra. Jau dvejus metus galioja įstatymo pataisos, bendrijos turėjo būti patikrintos ir sutvarkytos. Tai kam tada tie bendrijų įstatai notarų tvirtinami, jeigu jie nevykdomi. O mūsų daugiabučio bendrijos kontrolė baigta: jaučiuosi pavaryta. Paskutiniame mero rašte: „...už tokias pirmininko veikas paduokite į teismą ir nurodyta kur“. Kodėl mes turime paduoti? Įstatyme aiškiai parašyta: „savivaldybė nagrinėja bylas ir ruošia medžiagą teismui“.
Dvejus metus susirašinėdama ir vaikščiodama per kabinetus, pamačiau ir įsitikinau, kokie kadrai ten ir koks požiūris į žmogų, – gal būtų neetiška aprašyti savo pasiekimus ir įvertinimus, ką nuveikiau per netrumpą gyvenimą, – bet dabartinė valdžia ir jos darbo stilius netelpa į jokius rėmus. Būtų mano valia – seniai, ko gero, dalis administracijos darbuotojų būtų atleisti, kaip nevykdantys savo funkcijų, be atsakomybės ir neturintys menkiausio supratimo apie kultūringą bendravimą su interesantu. Taip yra, matyt, dėl to, kai patys aukščiausi rajono vadovai ne visada ar ne su visais tinkamai elgiasi, tokį toną užduoda ir savo pavaldiniams. Manyčiau, kad tokių tarp išrinktųjų neturėtų būti.
Viskas rinkėjų valioje, ar pavyks tokių atsisakyti. Jų gana daug ir jie savi tarp savų, atrodo, labai įsigalėję ir suprantantys vienas kitą iš pusės žodžio. Ir visai, kaip rodo pavyzdžiai, netarnaujantys žmonėms, o taip gyventojai prieš ketverius metus jais tikėjo ir tiek dėjo vilčių. Šiandien, bent man, viltys ir pasitikėjimas, pačių jų rankomis ir veiksmais, visiškai sudaužyti.