"Kiekvieną pavasarį mano kelionių kompasas krypsta Turkijos link – tada tinkamiausias metas aktyviam poilsiui, pažintinėms kelionėms", - pasakoja jonavietė Danutė Abramavičienė
Nuo kovo vidurio oras jau šiltas, vanduo tinka maudynėms, dar nėra žmonių spūsčių, aukštų kainų, alinančių karščių. Gamta dar iškrečia išdaigų ir vakarais, kurie nesibaigia vakariene, reikia šiltesnio rūbo. Pavasariais nosį kutena gėlių aromatai, akį veria žiedų spalvos. Turkijoje žaviesi kerinčio grožio gamta, grožiesi didingais miestais, stebiesi seno ir naujo pasaulio kontrastais, ieškai daugelio išnykusių civilizacijų ženklų, susipažįsti su įvairiapusiškomis tradicijomis, patiri turkiškos pirties garų glamones, pamatai neįtikėtinus gamtos stebuklus, mėgaujiesi gurmaniška virtuve. Didžiulėje lyg žemynas šalyje keliauji laiko mašina tūkstantmečiais atgal rytietišku paveldu.
Šilko keliu
Pakliuvus į magišką gamtos glėbį, leki džipais Mesopotamijos lygumos neaprėpiamomis negyvenamomis stepėmis, grožiesi kraštovaizdžiu: ūke skendi Tauro kalnai, gūdūs miškai ir pušynai, palmių plantacijos, alyvuogių, apelsinmedžių, citrinmedžių giraitės, bananų ir braškių eilės, granatų ir figmedžių laukeliai. Pravažiavus medvilnės ir tabako plantacijas, peizažas keičiasi – kelias siaurėja, vingiuoja, jį rėmina uolos ir skardžiai. Lekiame kalnų keliais: kvepia sakais, alma kriokliai, į stačius skardžius įsirėžę sandėliai, postai, uolose išskaptuoti laiptai, džipas darda akmeniniu keliu – tai garsusis šilko kelias, kuriuo tūkstantmečius iš rytų į vakarus lingavo kupranugariai su brangiais nešuliais. Pusantro metro pločio Šilko kelias - aplink tylu, čiulba paukščiai, nuo kalnų kliokia tyras, švarus, turkio spalvos Alaros upės vanduo – čia sustodavę karavanai atsigaivinti. Gaivinamės ir mes krištoliniu upės vandeniu ir klausome jaudinančių, paslaptingų istorijų, ore tvyro nepakartojama senovės dvasia.
Niekur kitur pasaulyje
Rodos patenki į kitą pasaulį, čia nežemiška, unikalu, paslaptinga, dykynė, stebiesi ir aikčioji – kraštovaizdis nematytas, neregėtas, tai – Kapadokija – keistų formų uolos, urvai, tuneliai, požemyje susijungia į miestus. Neįtikėtina – dvidešimt aukštų po žeme, matosi žmonių gyvenvietės, žmonės paliko šią dykynę 1923 m. Pasaulio gamtos stebuklas Kapadokija, jos ištakos siekia XIX a. pr. Kr., prieglobstį čia rado pirmieji krikščionys, čia kūrė pirmuosius vienuolynus. Išlikę 600 uolose iškirstų bažnyčių, jų sienos išdekoruotos išraiškingomis freskomis. Gioremės ir Zelvės muziejai po atviru dangumi ir 4 kv. km požeminis miestas Kaimaklis su painiais požeminiais labirintais. Įstabus pasaulio gamtos stebuklas – Pamukalė – 100 m aukščio, spindinčio baltumo kalnas su daugybe terasų ir kaskadų, kiekvienoje kaskadoje baseinas su karštu mineraliniu vandeniu, prisotintu druskų, turinčių gydomųjų savybių. Susiformavęs prieš 14 tūkstančių metų, populiarus balneologinis kurortas 1988 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai itin svarbūs Turkijos objektai, sakoma „kas nematė Kapadokijos ir Pamukalės, tas nebuvo Turkijoje“. Šalia Kleopatros baseinas, tikima, jog po maudynių jame žmonės sustiprėja kūnu ir siela.
Tai autentiška
Efese keliauji sunykusiomis civilizacijomis, tai – buvęs krikščionybės centras, čia švč. Marijos Mergelės namai, kur ji gyveno paskutinius savo metus. Šią vietą gerbia musulmonai ir krikščionys. Rugpjūčio 15-ą dieną lankosi abiejų tikėjimų maldininkai, 1892 m. Vatikanas „Marijos namelį“ paskelbė šventa vieta, tai abiejų religijų piligrimystės vieta. Efese vaikštai tarp Artemidės šventyklos kolonų, po Kelso bibliotekos liekanas. Demre – Kalėdų Senelio gimtoji vieta. Čia, cerkvėje, tarnavo vyskupas Nikolajus, jūreivių ir vargšų globėjas, vaikams dalydavęs dovanas. Šventas Nikalojus – tikrasis Kalėdų Senelio protėvis. Bodrume randi vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejų ir pasaulinį Povandeninės Archeologijos muziejų. Pasukus link legendinės Trojos, aplankai magiškąjį miestą Pergamą, šalia – senovinė gydymo dievo Asklepijaus stebuklingų gydomųjų vandenų gydykla Asklepiumas, kur prieš 2000 m. dirbo garsusis gydytojas Klaudijus Galenas. Hamam – turkiška pirtis – ištisas Rytų filosofijos ritualas pagal senas arabiškas tradicijas. Pirtis gydo, veikia kraujotaką, kvėpavimo, nervų sistemas. Atliekama atpalaiduojamosios kūno šveitimo, prausimo procedūros bei alyvuogių muilo putų masažas. Alyvuogės laikomos pergalės, garbės, apsivalymo simboliu. Mistiški, beprotiškai besisukančių vyrų šokiai, tai dervišų apeiga, ritualas, sielos veržimasis į dievišką meilę pasiekiant ekstazę. Rytietiški, ugningi, gundantys moterų pilvo šokiai laikomi moteriškumo ir vaisingumo simboliu. Autentiška pažintis su Turkija nebūna be turkiško folkloro naktų, be turkiško masažo, be gardaus vietinio alaus ir rakijos. Turkiška virtuvė savo tradicijomis, įvairove ir gausumu stebina net gurmanus, patiekalai – šedevrai, sukurti tikrų menininkų. Autentiška gerti arbatą iš tulpės formos stiklinaičių, kava labai stipri ir nuostabiai kvepianti, verdama karštame smėlyje. Visur visada tave supa islamiški ornamentai, 5 kartus per dieną girdi imamo kvietimą maldai. Lankant religinius objektus visuomet drabužiai turi dengti kūną, moterims – ilgi sijonai.
Grand Bazaar
Du žemynus apžiojusiame Stambule, stiklo dangoraižių megapolyje, puikuojasi įstabioji, Mėlynoji mečetė, meno šedevras Šv. Sofijos Soboras, buvusi sultonų rezidencija Topkapi rūmai ir didžiausias, seniausias turgus pasaulyje. Vartuose tarp Rytų ir Vakarų įsikūręs Grand Bazaar gyvuoja nuo 1461 m., jis po stogu, į jį gali įeiti pro 22 vartus, jame 70 gatvių, 5000 parduotuvių. Turguje mečetės, rytietiškos pirtys, šokantys ir dainuojantys fontanai, daugybė restoranų. Čia audrina vaizduotę kvapai, garsai, milžiniškas kiekis turkiškų prekių nuo brangiausių rankų gamybos kilimų, juvelyrikos ir keramikos, iki prieskonių ir bižuterijos. Įeinant į tą kakofoniją, reikia nusiteikti derybų karštinei, ten kainos pakeltos keturgubai. Kasdieną turguje apsilanko pusė milijono žmonių iš viso pasaulio, tad įeinant protinga nusisegti brangius auskarus ir grandinėles – kiekvienoje kelionėje sava magija.
Tulpių kerai
Tulpės Turkijoje buvo pradėtos auginti Osmanų imperijos teritorijoje ir tik XVI amžiuje atvežtos į Europą, į Olandiją. Pavasariais tulpių žiedais apipilta visa šalis, o kerintis jų žydėjimas – išpuoselėtame Emirgano parke, kur 50 ha plote auga pačių įvairiausių rūšių tulpės. Balandį Emirgane švenčiama Tulpių Žydėjimo šventė. Nuostabiausių tulpių kompozicijos pavergia atvykėlių širdis. Iš parko atsiveria pasakiško grožio panorama į Bosforo sąsiaurį – viliojantys jūros peizažai ypatingai žavūs.
Jaunimas XXI amžiuje, senimas – viduramžiuose
Iškasenos rodo, jog čia gyveno žmonės prieš 8 tūkstančius metų, čia įkurti pirmieji miestai pasaulyje. Šiandieną kaimiečiai renkasi prie bendrų vandens siurblių, asilais ir karučiais veža žabus prakurams, močiutės dėvi tautinius drabužius. Kaimuose slankioja šunys, lesioja vištos, gyvenama namukuose iš akmens, sutvirtinto moliu. Būtinai – mečetė. Ji be prabangos, tik pliki šviesūs skliautai, islamiški raštai, grindys išklotos kilimais, ant kurių parkritę meldžiasi musulmonai, nusisukę į Mekos pusę. Šalyje nekvalifikuotų darbininkų uždarbis mažiausias – 300 eurų, tarnautojų – 600 eurų, specialistų – 3000 eurų, aukščiausios kategorijos specialistų – 16000 eurų. „Išrinktiesiems“ įkurti puošnūs rezervatai su aukščiausio lygio aptarnavimu, prabangiausiomis parduotuvėmis. Populiariausia visų turkų frazė – „laimingiausias žmogus – turkas“. Turkai didžiuojasi savo šalimi, džiaugiasi tuo, ką turi, vaikus laiko nacionaline vertybe, besąlygiškai myli. Berniukai pagal islamą apipjaustomi 7-10 m. – tai visos giminės iškilus ritualas. Vestuvės švenčiamos keletą dienų, jaunoji pristato kraitį. Šalyje klesti meistrystė, amatai, gaminama rankomis iš lino, vilnos, odos, medvilnės, medžio, žalvario, brangiųjų metalų. Vyrams brandos, vyriškumo, garbės reikalas – karinė tarnyba – netarnavę nepageidaujami. Daug turkų pagal valstybinę programą dirba Vokietijoje, milijonai Vokietiją laiko antrąja tėvyne.
Turkija nokautuoja daugeliu „smūgių“
Viena populiariausių, mėgstamiausių, geriausiai vertinamų atostogų, poilsio, pramogų krypčių lietuviams – didžiųjų civilizacijų lopšys Turkija. Čia leidi laiką kaip svajojai. Antalijos regione šimtai kilometrų švariausių pasaulyje paplūdimių, pažymėtų „Mėlynąja vėliava“, Kleopatros paplūdimiai, jaudinančios ir gražinančios Kleopatros vonios. Kur dar apsipirkimas Aukso ir Sidabro rūmuose, natūralių odos ir kailių, medvilnės ir vilnos specializuotuose Centruose, kur pasitinkama be galo svetingai, su galingomis vaišėmis. Po daugybės klajonių po egzotišką, mistišką, paslaptingą Turkiją, didžiulę lyg žemynas šalį palieki dar jos nepažinęs, kaskart randi vis ką nors nauja, nepatirta, neregėta. Kelionės po didžiųjų civilizacijų šalį palieka pribloškiantį įspūdį, įkvepia net ir daug mačiusį keliautoją, čia nori grįžti vėl ir vėl. Šalis tarp Europos ir Azijos audrina vaizduotę, vilioja rytietišku paveldu, vakarietišku modernizmu, neaprėpiama gamtos didybe. Čia randi atgaivą protui, kūnui ir sielai, potyrių įvairovė suteikia gyvenimui spalvų, „įkrauna“ žmogų energijos, dovanoja neįkainojamos patirties.
Keliautoja Danutė Abramavičienė